+421 915 420 295 +421 915 420 295 | PIRMADIENIAIS - PENKTADIENIAIS 9:00 - 16:00 VAL
Facebook Youtube Instagram
Pigūs purškalai - internetinė parduotuvė
0
Krepšelis
Košík
0,00 €

Menu

Dekoratyviniai augalai

Ligų ir kenkėjų katalogas » Dekoratyviniai augalai
Mečinių varlių gumbų ligos
Augimo sezono metu arba sandėliavimo metu kardžuvių gumbus gadina įvairios Pseudomonas marginata rūšies grybų ir bakterijų rūšys. Sausąjį puvinį, dėl kurio gumbai dažnai mumifikuojasi, sukelia Fusarium oxysporum f. sp. gladioli. Jis pasireiškia baltu arba rausvu grybienos sluoksniu ant gumbų paviršiaus. Pilką grybinę dangą ir gumbų šerdies puvinį sukelia Botrytis gladiolorum. Bakterinei dėmėtligei būdingos aštriai apibrėžtos blizgančios duobutės gumbų šonuose ir apačioje. Kitaip nei grybinė dėmėtligė, bakterinė dėmėtligė neišplinta laikymo metu.
Fiziologinis pelargonijų lapų kamštėjimas
Fiziologinis pelargonijų lapų ragėjimas pasireiškia kelių milimetrų dydžio išaugomis skydinės pelargonijos (Pelargonium peltatum = krintanti arba vilnijanti pelargonija) lapų apačioje. Iš tikrųjų tai yra išsiplėtusios ląstelės, susidarančios dėl didelės oro ir dirvožemio drėgmės bei prasto vandens nutekėjimo iš konteinerių.
Maskvos rūdys
Muskadinų rūdis sukelia grybas Puccinia pelargonii-zonalis, kuris pažeidžia tik laukinėje gamtoje arba atvirose vietovėse augančias muskadinas. Todėl ji pasireiškia tik drėgnais metais ir tankiuose bei dažnai drėkinamuose medynuose. Šią ligą perneša sergantys augalai, o medynuose ji plinta sporomis.
Rūdžių rausva
Rausvosios rūdys (Phragmidium mucronatum) taip pat klesti lietingu oru ir, kaip ir juodoji dėmėtligė, sukelia ankstyvą stipriai užkrėstų lapų kritimą. Rausvosios rūdys pasižymi nepastebima geltonai oranžine mozaika viršutinėje lapų pusėje. Oranžiškai rudos vasarinių sporų sankaupos ir tamsiai rudos žieminių sporų sankaupos apatinėje lapų pusėje dar labiau krinta į akis.
Chrizantemų lapų dėmėtligė Septoria
Septoriozės lapų dėmėtligė (Septoria chrysanthemella) yra viena iš labiausiai paplitusių grybinių chrizantemų ligų. Pirmieji simptomai - tamsiai rudos spalvos, dažniausiai apvalios, aštriai apvalios, neapibrėžtos dėmės - pasirodo ant seniausių lapų. Esant drėgnam ir lietingam orui, liga greitai plinta ant jaunesnių lapų. Stipriai užsikrėtę lapai paruduoja, nudžiūsta ir per anksti nukrenta. Augalai nudega iš apačios, auga silpniau, žiedai būna mažesni. Grybas žiemoja ant užkrėstų augalų liekanų, taip pat ant motininių augalų, iš kurių imami auginiai tolesniam dauginimui.
Apynių erkė
Apynių erkė (Tetranychus telarius) gyvena ant maždaug 200 augalų rūšių lapų. Ji kenkia daugeliui lauko, šiltnamio ir kambarinių augalų, taip pat piktžolėms, iš kurių gali pereiti į kultūrinius augalus (pvz., apynius, pupeles, agurkus). Tai ne vabzdys, o voratinklinė erkė su keturiomis poromis kojų, todėl ji populiariai vadinama raudonąja voratinkline erke. Ji labai maža (vos 0,2-0,4 mm dydžio), vos matoma plika akimi. Apie jos buvimą praneša smulkus tinklelis ant stipriau užkrėstų augalo dalių. Virškinimo sistema yra akla, be analinės angos. Ji išskiria skaidulas, kuriomis juda. Jis įsiskverbia į lapus ir išsiurbia iš jų augalų sultis. Pavyzdžiui, ant apynių jis sukelia medunešio ligą, kurios metu lapai tampa rudai raudoni, išdžiūsta ir nukrenta. Apynių erkės yra skirtingų lyčių. Iš apvaisintų kiaušinėlių išsivysto lervos, kurios apsivaisina per pelėsius. Vasarą erkė dėl absorbuoto chlorofilo nusidažo žaliai, rudenį ji būna rausva.
Bzdôšky
Jie čiulpia augalų sultis iš jaunų lapų ir ūglių. Tolesnio augimo metu lapų apvalkalai iščiulptose vietose suplėšomi ir susidaro įvairūs dideli įtrūkimai. Didžiausią žalą daro mažos besparnės nimfos, kurios išgraužia skyles lapuose. Jos yra žalios arba rudos, apie 5 mm dydžio, tačiau dažniausiai pastebima žala, o ne vabzdžiai. Birželį ir liepą jie dažnai persikelia į žoles ir piktžoles, kur ieško maisto. Labiausiai nukenčia chrizantemos, jurginai ir fuksijos.
Šiltnaminė kandis ant dekoratyvinių augalų
Šiltnamio baltasparnė ant dekoratyvinių augalųŠiltnamio baltasparnė (Trialeurodes vaporariorum), geriau žinoma bendriniu baltasparnės vardu, yra pavojingas kambarinių ir šiltnamio gėlių bei įvairių greitai augančių daržovių kenkėjas. Jis kenkia čiulpdamas augalų sultis ir išskiria daug lipnios medaus rasos, kuri yra įvairių rūšių juodųjų musių veisimosi terpė. Palietus užkrėstus augalus, suaugusios kandys išskrenda būriais.
Vakarinė margaspalvė skiautalūpė
Patelės yra smulkūs, maždaug 1-3 mm dydžio liekni vabzdžiai. Jie turi 2 poras siaurų, bespalvių sparnų, kurie iš visų pusių apjuosti ilgais antakiais. Sparnai atrodo tarsi su nelygiais kraštais, iš čia ir kilo šio vabzdžio pavadinimas. Priklausomai nuo rūšies, suaugę straubliukai yra juodos arba geltonai rudos spalvos, tačiau gali turėti raudonų, juodų arba baltų žymių. Sutrikusios jos dažnai pašoka tolyn. Lervos panašios į suaugėlius, tačiau neturi sparnų ir yra šviesesnės spalvos. Kiaušinėliai yra permatomi, inksto formos, apie 0,3 mm dydžio.
Amarai ant dekoratyvinių augalų
Amarai yra labiausiai paplitę ir gerai žinomi sodo augalų kenkėjai. Jų kenksmingumas iš dalies susijęs su tuo, kad jie gali labai greitai daugintis, o iš dalies su tuo, kad iš augalų išsiurbia daug daugiau sulčių, nei gali panaudoti. Todėl šios saldžios ir lipnios išskyros (vadinamos medaus rasa) užteršia apatinius lapus, ant kurių auga gervuogių augalai. Amarai žalą daro ir netiesiogiai, pernešdami įvairias virusines ligas (pvz., tulpių žiedų dėmėtligę, medetkų dryžligę). Dauguma amarų rūšių turi žiemos šeimininkus, ant kurių žiemoja kaip kiaušinėliai. Pavasarį ant jų jie užaugina dvi ar tris kartas ir išskrenda į vasarinius augalus šeimininkus, kur išbūna iki rudens. Tada sugrįžta į žiemos šeimininkus ir deda žiemojančius kiaušinėlius.
Erkės ant dekoratyvinių augalų
Erkės yra ne vabzdžiai, o voragyviai, nes turi 4 poras galūnių ir geba formuoti tinklus ant užkrėstų augalų. Kadangi jos yra labai mažos (jų kūno ilgis 0,2-0,4 mm), plika akimi jos beveik nematomos. Apie jų buvimą praneša sidabrinės, gelsvai rudos arba bronziškai rudos mažytės dėmelės ant užkrėstų lapų viršutinės pusės. Labiausiai paplitęs dekoratyvinių augalų kenkėjas yra apynių erkė (Tetranychus telarius), liaudyje dar vadinama raudonąja voratinkline erke. Be dekoratyvinių augalų, ji puola dešimtis įvairių lauko kultūrų, daržovių, vaismedžių ir išgyvena ant įvairių piktžolių. Gamtoje žiemoja apvaisintos patelės stadijoje. Šiltose ir sausose butų ir šiltnamių sąlygose ji veisiasi ištisus metus.
Dekoratyvinių augalų miltligė
Miltligė yra viena iš labiausiai paplitusių ir gerai žinomų grybinių augalų ligų. Ji pasireiškia ant įvairių lauko kultūrų, vaismedžių, vynmedžių, vynmedžių, daržovių ir įvairių dekoratyvinių augalų, pvz., rožių, petunijų, verbenų, šinijų, medetkų, flioksų ir kt. Visoms miltligėms būdinga tai, kad užkrėstų augalų lapai ir stiebai pasidengia storu miltelių sluoksniu. Vėliau lapai nudžiūsta, augalas netenka didelės dalies asimiliacinio paviršiaus, o dekoratyviniai augalai, žinoma, praranda estetinę vertę. Miltligė dažniausiai pasireiškia ant augalų, kuriems trūksta šviesos, kurie yra blogai vėdinamose patalpose arba gausiai tręšiami azotu. Skirtingos dekoratyvinių augalų rūšys ir veislės yra skirtingai jautrios miltligei.
Besiformuojančių augalų kritimas
Besiformuojančių augalų kritimas - dažna nesėkmių priežastis, dėl kurios nepavyksta užauginti ne tik įvairių rūšių daržovių, bet ir dekoratyvinių augalų. Nors su šia liga susiję keli mikroorganizmai, ji yra sudėtinga liga. Jos atsiradimui didelę įtaką daro augintojų sudaromos auginimo sąlygos, ypač gyvenamosiose patalpose, kurios iš tikrųjų skatina arba, priešingai, silpnina besiformuojančių augalų gyvybingumą ir atsparumą. Pagrindinė sėkmingo jaunų daržovių ar gėlių daigų auginimo sąlyga - sudaryti optimalias sąlygas, iš kurių svarbiausios yra šviesa, temperatūra ir vanduo bei jų tarpusavio pusiausvyra. Tai taip pat turi būti pagrįsta skirtingų daržovių ir gėlių rūšių reikalavimais. Bet kuriuo atveju stenkitės sėjinukus statyti šviesiausiose buto vietose ir reguliuokite kambario temperatūrą, kad augalai nebūtų išvilkti į silpną šviesą. Taip pat reikėtų atsargiai elgtis su vandeniu. Reguliariai tikrinkite dirvos drėgmę ir neleiskite jai visiškai išdžiūti, tačiau neleiskite, kad ji būtų per drėgna. Čia taip pat reikėtų paminėti, kad sėjos talpyklose reikia įrengti drenažą, kad dirvožemis būtų pakankamai laidus orui. Sėjai visada reikia naudoti šviežią, ne per daug maistingųjų medžiagų turintį dirvožemį, nes jauniems augalams nereikia daug maistingųjų medžiagų. Priešingai, dirvos druskinimas (perteklinis tręšimas) gali pažeisti šaknis, per kurias dirvožemio mikroorganizmai lengvai prasiskverbia į jaunus augalus. Be visapusiškos priežiūros, pasėtas daržoves ir gėles po sėjos galima profilaktiškai apdoroti Previcur 607 SL. Paskirstykite 2-5 litrus tirpalo 1 m2.
Juodoji rožių lapų dėmė
Juodosios rožių lapų dėmėtligės (Diplocarpon rosae) plitimą skatina lietingi orai. Kadangi ligos sukėlėjas žiemoja nukritusiuose lapuose, pirmiausia užsikrečia apatiniai rožių lapai. Iš ten infekcija palaipsniui plinta į aukštesnius lapus. Stipriai užsikrėtę lapai per anksti nukrenta.
Rožių miltligė
Rožių miltligė (Sphaerotheca pannosa var. rosae) pasižymi tankiu balkšvu sluoksniu ant lapų ir ūglių. Jis plinta sausesniu oru, bet esant didesnei oro drėgmei. Skirtingos veislės yra skirtingai jautrios miltligei. Veislės lygiais ir blizgančiais lapais yra atsparesnės.