Bakterinė kriaušių skarlatina

Ligos požymiai

Lapai per kelias valandas tampa rudi arba juodi ir susisuka. Užkrėsti žiedai ir lapai lieka kaboti ant medžio. Lapeliai pasidaro vandeningi, vėliau paruduoja iki juodos spalvos, nudžiūsta ir sudžiūsta. Lapalapių viršūnės nukrinta ir išlinksta kaip kabliukai. Užkrėsti vaisiai būna vandeningi, nuo šviesiai rudos iki juodos spalvos. Jie džiūsta ir pabaigoje sudžiūsta. Jie lieka kaboti ant medžio. Jauni, nesubrendę vaisiai yra jautrūs infekcijai. Kai kurių veislių obelų infekcija išryškėja tik vėlesniame vaisių vystymosi etape. Ant kamieno esančios šašų sankaupos (įvairaus dydžio sergančio kamštinio audinio plotai) gali siekti kelis decimetrus. Jei šie pažeidimai apima visą šaką ar kamieną, visa šaka ar medis žūsta. Jei dėl nekrozės, supančios šakas, medžių lajoje įvyksta plati žūtis, išdžiūvusios lapai paprastai būna šviesesnės spalvos ir nukrenta, palyginti su tiesiogiai degligės užkrėstais lapais. Aktyvūs pažeidimai yra vandeningos išvaizdos, paviršius blizga, yra lygus, ant jo gali atsirasti gleivių. Kraštai nėra ryškiai atskirti, kartais jie būna iškilę. Vėliau, kai bakterijos dauginimasis ir plitimas sustoja, užkrėstas kamštinis tinklelis sutrūkinėja, įdubsta, ties sąsaja su sveiku tinkleliu atsiranda įtrūkimų. Kriaušėms, svarainiams ir gudobelėms (tam tikru mastu) būdinga, kad užkrėstos šakos yra rausvai rudos, o uolaskėlių ir kitų šeimininkų rūšių atveju jos dažniau būna šviesiai rudos.