Sėjimas į dirvą
Dirvožemio druskinimas – tai procesas, kurio metu dirvožemyje kaupiasi druskos, kurių kiekis viršija augalams toleruojamą lygį. Tai nepageidaujamas reiškinys, kuris neigiamai veikia dirvožemio struktūrą, derlingumą ir biologinį aktyvumą. Dažniausiai jis pasireiškia sulėtėjusiu augalų augimu, lapų blukimu, vėsimu nepaisant pakankamo vandens kiekio, o kraštutiniais atvejais – visišku augmenijos nudžiūvimu.
Patarimas: Perskaitykite šį naudingą straipsnį apie dirvožemio paruošimą pavasarį. Ko nereikėtų nuvertinti ir ką reikėtų pridėti, kad dirvožemį dezinfekuotumėte ir atsikratytumėte sraigių?
Kodėl atsiranda druskinimas?
Druskinimas atsiranda daugiausia vietovėse, kuriose druskos išplovimas yra nepakankamas (pvz., žemumose arba sunkesnėse, molingose dirvose). Ją gali sukelti prastos kokybės drėkinimo vandens, kuriame yra didesnis mineralinių druskų kiekis, naudojimas, pernelyg didelis ir ilgalaikis tręšimas mineralinėmis trąšomis bei nepakankama sėjomaina. Dėl to dirvožemyje kaupiasi natrio, kalcio, magnio ir chlorido druskos, kurios pablogina jo fizines savybes – dirvožemis tampa mažiau pralaidus, sutankintas ir prastai sulaiko vandenį.
Prevencija
Druskos susidarymą galima sumažinti keliais būdais. Veiksmingiausias būdas – dirvožemį praplauti švariu vandeniu, kuris padeda išplauti druskas į gilesnius sluoksnius. Taip pat svarbu naudoti aukštos kokybės drėkinimo vandenį, riboti mineralinių trąšų naudojimą ir į dirvožemį įmaišyti organinių medžiagų, kad pagerėtų jo struktūra. Žalia trąša taip pat yra gera prevencinė priemonė, nes skatina natūralų dirvožemio vėdinimą ir regeneraciją.
Patarimas: peržiūrėkite vaizdo įrašą apie žalią trąšą. Kodėl ir kaip tai daryti teisingai?
Patarimas: Perskaitykite šį naudingą straipsnį apie dirvožemio paruošimą pavasarį. Ko nereikėtų nuvertinti ir ką reikėtų pridėti, kad dirvožemį dezinfekuotumėte ir atsikratytumėte sraigių?
Kodėl atsiranda druskinimas?
Druskinimas atsiranda daugiausia vietovėse, kuriose druskos išplovimas yra nepakankamas (pvz., žemumose arba sunkesnėse, molingose dirvose). Ją gali sukelti prastos kokybės drėkinimo vandens, kuriame yra didesnis mineralinių druskų kiekis, naudojimas, pernelyg didelis ir ilgalaikis tręšimas mineralinėmis trąšomis bei nepakankama sėjomaina. Dėl to dirvožemyje kaupiasi natrio, kalcio, magnio ir chlorido druskos, kurios pablogina jo fizines savybes – dirvožemis tampa mažiau pralaidus, sutankintas ir prastai sulaiko vandenį.
Prevencija
Druskos susidarymą galima sumažinti keliais būdais. Veiksmingiausias būdas – dirvožemį praplauti švariu vandeniu, kuris padeda išplauti druskas į gilesnius sluoksnius. Taip pat svarbu naudoti aukštos kokybės drėkinimo vandenį, riboti mineralinių trąšų naudojimą ir į dirvožemį įmaišyti organinių medžiagų, kad pagerėtų jo struktūra. Žalia trąša taip pat yra gera prevencinė priemonė, nes skatina natūralų dirvožemio vėdinimą ir regeneraciją.
Patarimas: peržiūrėkite vaizdo įrašą apie žalią trąšą. Kodėl ir kaip tai daryti teisingai?