Augalų regeneracija

Augalų regeneracija – tai augalų gebėjimas atkurti pažeistas ar prarastas dalis arba sukurti naujus organus iš esamų audinių. Tai natūralus procesas, leidžiantis augalams išgyventi sužalojimus, kenkėjų antplūdį, stresines sąlygas, bet taip pat ir daugintis (pavyzdžiui, auginiais).

Regeneracija gali vykti keliais būdais – pavyzdžiui, kai po nupjovimo susiformuoja naujas ūglis, iš pažeistos vietos išauga šaknys arba kai iš lapo ar stiebo susiformuoja visiškai naujas augalas. Šis gebėjimas yra vegetatyvinio augalų dauginimo, auginimo iš auginių, skiepijimo arba audinių kultūros laboratorinėmis sąlygomis pagrindas.

Patarimas: Kaip skiepyti už žievės, skiepyti arba inokuliuoti vaismedžius? Apie tai skaitykite mūsų tinklaraštyje.

Regeneracijos pagrindas yra didelis augalų ląstelių gebėjimas keisti savo funkciją ir „perprogramuoti“ save – pavyzdžiui, normali ląstelė gali tapti ląstele, kuri suformuoja naują šaknį ar pumpurą. Šis reiškinys vadinamas totipotentiškumu ir yra būdingas tik augalams.

Praktikoje regeneracija naudojama ne tik sodininkystėje, bet ir veisime bei biotechnologijoje. Tačiau regeneracijai įtakos turi keli veiksniai – augalų rūšys, audinių amžius, aplinkos sąlygos ir augimo reguliatorių naudojimas. Pavyzdžiui, auksinai skatina šaknų formavimąsi, o citokinai – ląstelių dalijimąsi ir ūglių formavimąsi. Regeneraciją dažnai

galima stebėti soduose – nupjovus krūmą, pradeda augti nauji ūgliai; sulaužius ūglį, augalas pats išgyja, o iš nupjauto gabalo gali išaugti visiškai naujas augalas.