Augimo reguliatoriai
Augimo reguliatoriai yra medžiagos, kurios veikia augalų fiziologinius procesus – jos kontroliuoja daigumą, augimą, šaknų formavimąsi, žydėjimą, vaisių formavimąsi, nokimą ar augalų audinių senėjimą. Jie gali būti gaunami tiesiogiai iš augalų (vadinamieji augalų hormonai arba fitohormonai), tačiau sodininkystėje dažnai naudojami ir sintetiniai reguliatoriai, kurie imituoja šiuos natūralius hormonus arba blokuoja jų poveikį.
Augimo reguliatorių grupės Pagrindinės augimo
reguliatorių grupės yra auksinai, giberelinas, citokininas, etilenas ir abscisinė rūgštis – kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą vaidmenį ir skirtingai veikia augalą.
Auksinai skatina šaknų augimą ir ląstelių ilgėjimą, todėl jie naudojami tokiuose produktuose kaip Stimulax, skirtame auginti auginius.
Gibberelinai skatina daigumą ir augimą į viršų, o kai kuriuose augaluose – ir žydėjimą.
Citokinai stimuliuoja ląstelių dalijimąsi ir ūglių formavimąsi – jie daugiausia naudojami augalų regeneracijai arba audinių kultūroms.
Etilenas yra žinomas kaip dujos, kurios pagreitina vaisių nokimą, tačiau didesnėmis koncentracijomis jis gali slopinti augimą ir sukelti lapų kritimą.
Abscisino rūgštis, kita vertus, sulėtina augimą ir sukelia augalų ramybės stadiją – ji yra svarbi sėklų nokimui ir reakcijai į stresą.
Sodininkystėje augimo reguliatoriai naudojami įvairiose situacijose – greitesniam šaknų įsišaknijimui dauginant augalus, ūglių sutrumpinimui (pvz., pernelyg greitai augančių vienmečių augalų), žydėjimo suderinimui, vaisių užmezgimui pagerinti, nokinimo sinchronizavimui ar netgi derliaus laikymo trukmės pratęsimui. Augimo
reguliatoriai nėra trąšos
Svarbu pažymėti, kad reguliatoriai nėra trąšos – jie nesuteikia maistinių medžiagų, bet „nukreipia“ augalą augti ar duoti vaisių pagal augintojo poreikius. Netinkamai naudojami jie gali susilpninti ar netgi pažeisti augalą, todėl svarbu laikytis rekomenduojamos dozės ir naudojimo laiko. Paprastai vidutinis sodininkas savo praktikoje nesusiduria su sintetiniais augimo reguliatoriais, išskyrus atvejus, kai naudoja šaknų stimuliuojančias medžiagas, pvz., Stimulax.
Augimo reguliatorių grupės Pagrindinės augimo
reguliatorių grupės yra auksinai, giberelinas, citokininas, etilenas ir abscisinė rūgštis – kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą vaidmenį ir skirtingai veikia augalą.
Auksinai skatina šaknų augimą ir ląstelių ilgėjimą, todėl jie naudojami tokiuose produktuose kaip Stimulax, skirtame auginti auginius.
Gibberelinai skatina daigumą ir augimą į viršų, o kai kuriuose augaluose – ir žydėjimą.
Citokinai stimuliuoja ląstelių dalijimąsi ir ūglių formavimąsi – jie daugiausia naudojami augalų regeneracijai arba audinių kultūroms.
Etilenas yra žinomas kaip dujos, kurios pagreitina vaisių nokimą, tačiau didesnėmis koncentracijomis jis gali slopinti augimą ir sukelti lapų kritimą.
Abscisino rūgštis, kita vertus, sulėtina augimą ir sukelia augalų ramybės stadiją – ji yra svarbi sėklų nokimui ir reakcijai į stresą.
Sodininkystėje augimo reguliatoriai naudojami įvairiose situacijose – greitesniam šaknų įsišaknijimui dauginant augalus, ūglių sutrumpinimui (pvz., pernelyg greitai augančių vienmečių augalų), žydėjimo suderinimui, vaisių užmezgimui pagerinti, nokinimo sinchronizavimui ar netgi derliaus laikymo trukmės pratęsimui. Augimo
reguliatoriai nėra trąšos
Svarbu pažymėti, kad reguliatoriai nėra trąšos – jie nesuteikia maistinių medžiagų, bet „nukreipia“ augalą augti ar duoti vaisių pagal augintojo poreikius. Netinkamai naudojami jie gali susilpninti ar netgi pažeisti augalą, todėl svarbu laikytis rekomenduojamos dozės ir naudojimo laiko. Paprastai vidutinis sodininkas savo praktikoje nesusiduria su sintetiniais augimo reguliatoriais, išskyrus atvejus, kai naudoja šaknų stimuliuojančias medžiagas, pvz., Stimulax.