Brandinama mediena
Medienos brandinimas – tai procesas, kurio metu šviežiai nukirsta mediena palaipsniui praranda drėgmę, jos vidinė struktūra stabilizuojasi, o mechaninės savybės gerėja. Tai natūralus arba kontroliuojamas džiovinimo procesas, kurio metu mediena tampa stipresnė, atsparesnė deformacijai ir tinkamesnė tolesniam apdorojimui arba deginimui. Natūralus brandinimas vyksta medieną laikant atvirame ore, po stogu arba gerai vėdinamose patalpose, o kontroliuojamas brandinimas pasiekiamas džiovinant specialiuose krosnyse.
Kodėl medienos brandinimas yra svarbus
? Tinkamai brandinta mediena turi mažesnį drėgmės kiekį, todėl degant padidėja jos kaloringumas, sumažėja pelėsių ir grybelių atsiradimo rizika, o naudojant statybose ar baldų gamyboje pailgėja jos tarnavimo laikas. Nesubrandinta, žalia mediena turi per didelę drėgmės koncentraciją, blogai dega, dūmina ir gali sugadinti šildymo įrangą arba greičiau biologiškai suirti.
Kaip medienos brandinimas veikia praktikoje
Namuose malkos laikomos krūvose arba skiedromis gerai vėdinamoje vietoje po stogu. Brendimas trunka apie 1–2 metus, priklausomai nuo medienos rūšies, oro sąlygų ir laikymo sąlygų. Kietmedžiai, tokie kaip ąžuolas ar bukas, brenda ilgiau nei minkštmedžiai, tokie kaip eglė ar pušis.
Kodėl medienos brandinimas yra svarbus
? Tinkamai brandinta mediena turi mažesnį drėgmės kiekį, todėl degant padidėja jos kaloringumas, sumažėja pelėsių ir grybelių atsiradimo rizika, o naudojant statybose ar baldų gamyboje pailgėja jos tarnavimo laikas. Nesubrandinta, žalia mediena turi per didelę drėgmės koncentraciją, blogai dega, dūmina ir gali sugadinti šildymo įrangą arba greičiau biologiškai suirti.
Kaip medienos brandinimas veikia praktikoje
Namuose malkos laikomos krūvose arba skiedromis gerai vėdinamoje vietoje po stogu. Brendimas trunka apie 1–2 metus, priklausomai nuo medienos rūšies, oro sąlygų ir laikymo sąlygų. Kietmedžiai, tokie kaip ąžuolas ar bukas, brenda ilgiau nei minkštmedžiai, tokie kaip eglė ar pušis.