Branduolinė mediena

Šerdis, dar vadinama duramenu, yra vidinė, tamsesnė ir tankesnė medžio medienos dalis. Ji yra kamieno viduryje, kur nebevyksta aktyvus vandens ir maistinių medžiagų transportavimas, nes medienos ląstelės yra mirusios ir sudaro tvirtą ir patvarią struktūrą. Tai yra natūralaus medžio senėjimo proceso rezultatas, kurio metu ląstelių sienelės patiria cheminius pokyčius, užtikrinančius didesnį medienos patvarumą.

Šerdies savybės
Tamsesnė spalva: palyginti su aplinkine mediena, šerdis turi sodresnę spalvą, kuri gali būti nuo tamsiai rudos iki rausvos ar juodos, priklausomai nuo medžio rūšies.
Tankis ir stiprumas: ji yra daug tankesnė ir kietesnė, todėl yra ypač patvari.
Atsparumas kenkėjams ir puvimui: jame yra natūralių cheminių medžiagų (pvz., taninų), kurios apsaugo medieną nuo grybų, vabzdžių ir kitų kenkėjų.
Stabilumas: vanduo nebeperėja per šerdį, todėl ji nesitraukia ir nesideformuoja. Sveikuose vaismedžiuose šerdis yra natūralus jų stiprumo pagrindas. Kertant medžius, svarbu atsižvelgti į kamieno struktūrą ir nepjauti per giliai į šerdį, kad nebūtų pažeistas medis. Jei šerdis yra pažeista, pvz., grybų (puvinio), tai gali būti ženklas, kad medis yra silpnas. Tokiu atveju jis yra labiau linkęs lūžti.