Maistinių medžiagų išskyrimas

Maistinių medžiagų išsiskyrimas – tai procesas, kurio metu augalams būtinos medžiagos, ypač azotas, fosforas, kalis ir mikroelementai, palaipsniui išsiskiria iš dirvožemio arba trąšų. Išsiskyrimo greitis ir būdas priklauso nuo trąšų rūšies, dirvožemio sąlygų ir pačių augalų. Organinių trąšų, pvz., komposto ar mėšlo, atveju skilimas vyksta dirvožemio mikroorganizmų veikimo dėka, o maistinės medžiagos išsiskiria lėtai ir tolygiai per ilgą laiką. Mineralinės trąšos, kita vertus, gali labai greitai tiekti maistines medžiagas, kai kurios netgi iškart po naudojimo, tačiau jų poveikis gali būti trumpesnis.

Patarimas: savo dekoratyviniam ar daržovių sodui rinkitės lėtai išsiskiriančias trąšas iš mūsų asortimento. Lėtai

išsiskiriančios trąšos Trąšų gamybos
technologija taip pat yra labai svarbi. Yra trąšų, kurių maistinės medžiagos išsiskiria kontroliuojamai arba palaipsniui. Jos padengtos specialiu sluoksniu, kuris užtikrina, kad maistinės medžiagos išsiskiria ne visos iš karto, o palaipsniui, kai augalas jų reikia. Tai sumažina riziką, kad maistinės medžiagos bus nuplautos lietaus arba prarastos dėl garavimo, o augalas gali jomis naudotis ilgesnį laiką.

Kaip veikia lėtai išsiskiriančios trąšos Maistinių
medžiagų išsiskyrimui iš dirvožemio įtakos turi ir temperatūra, drėgmė, pH bei dirvožemio gyvybingumas. Pavyzdžiui, azotas iš organinių trąšų išsiskiria lėčiau vėsioje dirvoje ir greičiau šiltuoju metų laiku. Todėl svarbu laiku tręšti, kad maistinės medžiagos būtų išsiskiriančios tada, kai augalams jų labiausiai reikia – intensyvaus augimo arba žydėjimo metu.