Piloritka (didžioji piloritka)

Pjūklapis (lot. Cimbex spp.) yra vabzdžių gentis iš Cimbicidae šeimos, priklausanti Hymenoptera būrio Symphyta pobūriui. Šis vabzdys išsiskiria savo dydžiu ir išvaizda – jis primena bitę ar širšę, bet neturi geluonės.

Kaip atrodo piloritka?
Suaugusios piloritkos yra tvirtos, didelės vabzdžių rūšies, kai kurios rūšys užauga iki 3 cm. Jie turi plačius skaidrius sparnus su tamsiomis kraštinėmis ir išskirtines antenas su lazdos formos galiukais. Jų kūnas yra tamsus arba juodas su įvairiais gelsvais arba rusvais žymėjimais.

Pjūklapės
lervos Lervos primena vikšrus – jos turi minkštą kūną, kelias poras kojų ir gyvena daugiausia ant medžių lapų. Piloritka lervos minta lapuočių medžių lapais – ypač beržų, gluosnių ir tuopų, taip pat slyvų, kriaušių ir kitų vaisinių medžių. Jų mityba yra labai pastebima – lervos suėda lapus, dažnai nuo krašto iki pagrindinės gyslos. Kai jų per daug, jos gali sukelti lapų nuopuolį. Pjūklapusių

vabzdžių žalingumas ir reikšmė sodininkystėje
Nors pjūklapūs vabzdžiai nėra vieni iš pavojingiausių kenkėjų, kai lervų yra daug, jos gali rimtai pažeisti medžių lapus, dėl to augalai silpnėja. Soduose jos pasitaiko rečiau, bet gali padaryti žalos, ypač vietovėse, kur yra mažiau medžių, arba netoli miškų.

Apsauga
Lervų surinkimas nuo lapų – rankinis šalinimas yra veiksmingas, ypač mažesniuose medžiuose.
Užkrėstų ūglių genėjimas ir šalinimas – ypač jei lervos susirenka ūglių galuose.
Purškimas – esant dideliam užkrėtimui, galima naudoti produktus, skirtus godžiems vabzdžiams, pvz., piretrino arba spinosado pagrindu pagamintus insekticidus. Mūsų asortimente yra Karate Zeon, SpinTor ir Decis.