Pusiau cheminės medžiagos

Semiocheminė medžiaga yra cheminė medžiaga, kuri perduoda informaciją tarp organizmų. Gamtoje ją naudoja daugiausia vabzdžiai, augalai ir gyvūnai tarpusavio bendravimui – pavyzdžiui, norėdami pritraukti partnerį, įspėti apie pavojų, pažymėti teritoriją ar pranešti apie maistą. Plačiąja prasme tai yra signalinės cheminės medžiagos, turinčios ekologinę funkciją – jos nepuola ir negriauna, bet daro įtaką kitų organizmų elgesiui.

Patarimas: Vapsvos ir širšės bendrauja tarpusavyje naudodamos tokias chemines medžiagas pavojaus atveju. Daugiau apie tai skaitykite straipsnyje apie širšes, kurių daugelis bijo.

Pagrindiniai semiocheminių medžiagų
tipai – Feromonai – medžiagos, naudojamos tos pačios rūšies individų tarpusavio bendravimui (pvz., patelė išskiria lytinį feromoną, kuris pritraukia patiną).
– Alelocheminiai junginiai – medžiagos, veikiančios tarp skirtingų rūšių ir skirstomos, pvz., į kairomonus (naudingus gavėjui), alomonus (naudingus siuntėjui) arba sinomonus (naudingus abiem šalims).

Žemės ūkyje ir sodininkystėje semiocheminiai junginiai turi praktinį pritaikymą, ypač biologinėje augalų apsaugoje. Jie padeda:
– gaudyti kenkėjus naudojant feromonų spąstus,
– stebėti vabzdžių paplitimą soduose ar šiltnamiuose,
– sumažinti purškimo kiekį dėl tikslinės apsaugos,
– ar netgi supainioti kenkėjus naudojant vadinamąsias trikdančias feromonas, kurios neleidžia patinams rasti patelių.

Semiocheminiai junginiai yra ekologiški, nes nekenkia naudingiems vabzdžiams ar žmonėms ir netrukdo maisto grandinei. Jų naudojimas yra viena iš modernių ir ekologiškų priemonių integruotoje augalų apsaugos vadyboje.