Shvoly

Vištų erkes yra mažos parazitinės utėlės, kurios minta vištų, vištų ir kitų naminių paukščių krauju. Jų buvimas gali sukelti paukščiams stresą, sumažinti kiaušinių gamybą, pažeisti plunksnas ir apskritai susilpninti jų būklę. Vištų erkes yra ektoparazitai, tai reiškia, kad jos gyvena ant savo šeimininko paviršiaus ir perduodamos tiesioginio paukščių kontakto metu arba per užkrėstą aplinką, pavyzdžiui, lizdus ar lesyklas.

Uodų užkrėtimo simptomai
Pagrindiniai uodų užkrėtimo simptomai yra niežėjimas, plunksnų skynimas, mažos rausvai rudos arba tamsios dėmės ant odos ir aplink kloaką arba kaklą, sumažėjęs kiaušinių produktyvumas ir bendras nenoras judėti. Labai užkrėsti paukščiai gali būti anemiški ir jiems reikalinga skubi pagalba.

Produktai nuo utėlių ir erkių vištose
Norint saugiai sunaikinti parazitus, naudojami purškalai, milteliai ar lašai, kurių sudėtyje yra naminiams paukščiams tinkamų insekticidų. Purškalas nuo utėlių purškiamas tiesiai ant paukščių plunksnų ir odos. Taip pat svarbu apdoroti paukščių gyvenamąją aplinką, kad sumažėtų pakartotinio užsikrėtimo tikimybė.

Vištų utėlės ir žmonės
Utėlės gali laikinai judėti ant žmonių, bet ant jų nesidaugina. Jie sukelia tik laikinas odos sudirginimas ir niežėjimas žmonėms, be ilgalaikės kolonizacijos.

Apsauga nuo utėlių
Apsauga apima reguliarius paukščių tikrinimus, vištidės švaros palaikymą, senų lizdų medžiagų pašalinimą, reguliarią dezinfekciją ir, jei reikia, prevencinių insekticidų naudojimą. Naujų paukščių atskyrimas prieš juos įleidžiant į pulką sumažina utėlių įvežimo riziką.

Skirtumas tarp utėlių ir erkių
Utėlės yra vabzdžiai (Insecta), kurie minta krauju ir gyvena tiesiogiai ant šeimininko. Erškėčiai yra voragyviai (Arachnida), dažnai slepiasi aplinkoje ir ant šeimininko užlipa tik tam, kad maitintųsi krauju. Erškėčiai gali perduoti patogenus ir išgyventi už šeimininko ribų ilgiau nei utėlės.